Projektas yra šiuolaikinė lietuvių mito „Eglė žalčių karalienė“ interpretacija, pasakojama iš iki šiol nematytos perspektyvos – jos dukters Drebulės žvilgsniu. Pasakojimas nuo tradicinės versijos nutolsta tuo momentu, kai Eglė ruošiasi prakeikti save ir savo vaikus. Šioje naujoje vizijoje pasigirsta sutartinės – moterų choro balsai, kurie ritualiniais giesmių ir šokių motyvais apsupa motiną ir jos vaikus, įtikindami Eglę neperduoti ateities kartoms skaudžių patirčių, kurias ji pati patyrė.
Sutartinės čia tampa moteriškos bendruomeninės stiprybės simboliu, gebančiu nutraukti skausmingo manipuliavimo artimoje aplinkoje grandinę ir atverti erdvę kritiniam mąstymui. Šia prasme projektas įgyja aiškų socialinės atsakomybės matmenį – jis skatina sąmoningumą ir dialogą tokiomis aktualiomis temomis kaip psichologinis smurtas, atjauta, įsiklausymas. Pats mitas tampa transformacijos metafora: nuo vaikystės prie suaugystės, nuo aukos prie atsparumo, nuo tylos prie kolektyvinio balso. Momentas, kuriame pasakojimas pasisuka – nuo neišvengiamo prakeiksmo prie gydymo galimybės – atspindi perėjimą nuo smurto ciklų prie naujų solidarumo ir rūpesčio kelių. Sutartinės, kaip protėvių atminties ir bendros dainos nešėjos, įkūnija šį perėjimą: jos paverčia gedulą stiprybe, o izoliaciją – bendruomene.
Projektas jungia tvarias praktikas su skaitmeninėmis inovacijomis. Cianotipijos technika, naudojanti saulės šviesą, natūralius pigmentus ir lapus kaip trafaretus, mažina poveikį aplinkai ir stiprina tiesioginį ryšį su gamta. Gauti vaizdai skaitmeninami ir integruojami su 2D animacija, kuriant eksperimentinę vizualinę kalbą.
Projektas ne tik kritiškai ir aktualiai perinterpretuoja pamatinį mitą, bet ir tai daro pasitelkdamas menines praktikas, kurios skatina aplinkos tvarumą, technines inovacijas ir socialinį įsitraukimą, pristatydamas save kaip kultūrinę patirtį, jungiančią vizualinę poeziją ir pilietinę refleksiją.
AUDIOVISUAL NARRATIVE “ONCE WE WERE TREES”
The project is a contemporary interpretation of the Lithuanian myth Eglė the Queen of Serpents, told from a previously unseen perspective—that of her daughter Drebulė. The narrative diverges from the traditional version at the moment when Eglė prepares to curse herself and her children. In this new vision, sutartinės—the voices of a women’s chorus—are heard, surrounding the mother and her children with ritual songs and dance motifs, persuading Eglė not to pass on to future generations the painful experiences she herself endured.
Here, sutartinės become a symbol of feminine collective strength capable of breaking the chain of painful manipulation within close relationships and opening space for critical reflection. In this sense, the project gains a clear dimension of social responsibility: it encourages awareness and dialogue on such pressing themes as psychological violence, empathy, and attentive listening. The myth itself becomes a metaphor for transformation—from childhood to adulthood, from victimhood to resilience, from silence to a collective voice. The moment in which the narrative turns—from an inevitable curse toward the possibility of healing—reflects a shift from cycles of violence to new paths of solidarity and care. As carriers of ancestral memory and shared song, sutartinės embody this transition: they transform grief into strength and isolation into community.
The project combines sustainable practices with digital innovation. The cyanotype technique, which uses sunlight, natural pigments, and leaves as stencils, reduces environmental impact and strengthens a direct connection with nature. The resulting images are digitized and integrated with 2D animation, creating an experimental visual language.
The project not only critically and contemporarily reinterprets a foundational myth, but does so through artistic practices that promote environmental sustainability, technical innovation, and social engagement, presenting itself as a cultural experience that brings together visual poetry and civic reflection.
Rengėjai/ Creators – kuratorius prof. Michele Spagnuolo (Italija), animacijos menininkės prancūzės Sarah Le Gigan ir Pauline Katz. (Italija)
VIETA/ LOCATION – Klaipėdos rotušė, Danės g. 17