2024-aisiais vienas iš didžiausių ir masiškiausių šalies vasaros renginių – Jūros šventė, mini šios ilgaamžės tradicijos gimimo 90-metį. Visą Lietuvą prie jūros jau devynis dešimtmečius burianti šventė, pirmuosius savo akordus jau šį sekmadienį – birželio 16 d. skleis pačioje Vilniaus širdyje – Katedros aikštėje. Linkėjimus nuo jūros čia dosniai skleis jūrinė bendruomenė, skambės klaipėdietiški muzikiniai akordai, lauks jūrinės edukacijos ir pirmąją Jūros šventę iliustruojantys akcentai.
Istoriniai šaltiniai liudija, kad 1934-iais įvykusi pirmoji Jūros šventė, į Klaipėdą sukvietė daugiau nei 60 tūkst. (antra tiek, kiek gyveno visame mieste) žmonių iš visos Lietuvos. Šventės organizatoriai tikėjosi taip skatinti tautiečius pažinti uostamiestį ir priimti jį kaip neatskiriamą šalies dalį. Didžioji dalis atvykusių jūros niekada nebuvo matę, todėl noriai važiavo specialiai kursuojančiais traukiniais iš visos Lietuvos.
Atliepiant Jūros šventės istoriją, kuomet renginys švęstas daugelyje Lietuvos miestų, jubiliejinė Jūros šventė pirmąją savo vėliavą pakels Vilniaus širdyje, Katedros aikštėje. Rengdamiesi Jūros šventės 90-mečiui, organizatoriai – VšĮ „Klaipėdos šventės“ – gražios jūrinės tradicijos gimimo jubiliejų siekia paversti dar vienu jūrinės kultūros sklaidos Lietuvoje instrumentu.
Birželio 16 d., sekmadienį, nuo 13 val. Katedros aikštėje Vilniuje, lauks jūrinės edukacijos, klaipėdietiškas skambesys ir intriguojanti diskusija. Renginys „Jūros šventė Vilniuje“ kvies į dvi dalis – oficialiąją ir pramoginę. Oficialioji dalis 12.30 val. prasidės šv. Mišiomis už jūrinę bendruomenę Vilniaus šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje. Mišios bus transliuojamos tiesiogiai LRT PLIUS kanalu.
Po Šv. Mišių Katedros aikštėje – 13.30 val. vyks oficiali renginio „Jūros šventė Vilniuje“ pradžia, kurioje dalyvaus Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus, Vilniaus miesto vicemeras Andrius Grigonis, muzikiniais akordais renginį papuoš Klaipėdos džiazo orkestras, solistas Rokas Spalinskas.
Iškilminguose renginiuose dalyvaus ir iš Klaipėdos atvykęs jūrinis desantas, kuriame Lietuvos jūrininkų sąjungos, asociacijos „Jūros veteranai“ nariai, Klaipėdos Liudviko Stulpino progimnazijos mokiniai, Klaipėdos jūrų kadetų mokyklos atstovai.
15.15 val. renginio organizatoriai kviečia dalyvauti diskusijoje, kurioje su prof. dr. Alfredu Bumblausku lengvai „Klaipėda – Lietuvos sostinė? Alternatyvi ateities vizija“. Esame jūrinė valstybė, kurios ribos daugelio nuomone baigiasi ties Klaipėdos rajono riba. Kaip atrodytų šalis su sostine-uostamiesčiu, kokia gali būtį ateityje jūrinė kultūra ir jos įtaka visoje Lietuvoje? Diskusijai parinkta futuristine tema siekiama atkreipti dėmesį į ateitį ir Klaipėdos potencialą.
Dar renginio išvakarėse, Katedros aikštė įgaus Pajūrio siluetą – čia rasis pušys, jūriniai motyvai, o epicentre – pirmąją Jūros šventę priminsianti venterinė valtis. Būtent pirmoji proga minioms lietuvių pirmą kartą susipažinti su kurėnais ir žvejų regatų tradicijomis pasitaikė 1934 m. rugpjūčio 11–12 d. Klaipėdoje vykusių Jūros dienos renginių metu. Tuomet pagrindiniu šventės akcentu tapo kurėnų regata nuo Kurhauzo (tebestovi Smiltynėje prie Senosios perkėlos) iki Kopgalio, kur dabar Nerijos forte įsikūręs Muziejus. Pirmosios Jūros šventės siluetą kasmet Jūros šventės bangose primena istorinių laivų paradas – Dangės flotilė. Venterinė valtis, tokio pačio tipo kaip ir kurėnai – plokščiadugnė Kuršių marių burvaltė. Katedros aikštėje atsirasianti venterinė valtis buvo pastatyta 2015 m. Kintuose. Laivo ilgis – 6,85 m, plotis – 1,85 m, jos savininkas – Laurynas Juodeška.
Jūros šventė kasmet skamba įvairaus žanro muzikiniais akordais, todėl renginio „Jūros šventė Vilniuje“ programoje svarbūs ir muzikiniai akcentai. Šį kartą Vilnius skambės Klaipėdos džiazo orkestro muzika, unikalios atlikėjos iš Klaipėdos „Ingaja“ dainomis, o vakarą pabaigs Klaipėdos violončelistų grupė „Voiceless“.
Nuo 13.00 val. iki pat vakaro aikštėje vyks aitvarų, jūrinių mazgų, vėtrungių dirbtuvės. Unikali kuršių vėtrungių tradicija siekia XIX a., vidurį, kuomet marių žvejai valdžios nurodymu ėmė ženklinti savo burvaltes specialiais jo gyvenvietę identifikuoti leidžiančiais ženklais. Vėtrungėse dažnai buvo užkoduojama žvejo šeimos ir kilmės istorija, svarbiausios vertybės, įprasminami jam svarbūs ar šventi dalykai. Vėtrungių edukacijas ves Vaidotas Blūdžius.
Vieni jūros ambasadorių, Baltijos jūrų skautai, padės virtualiu būdu nusikelti į Klaipėdą, uostą ir laivus, jie vykdys ir jūrinių mazgų edukacijas. Čia pat veiks ir marinistiniais simboliais dekoruotų aitvarų dirbtuvės, kurias ves aitvarų meistras Tadas Surkys.
Nuo 12.00 val. iki 15.00 val. „Žiemio“ buriavimo mokykla kviečia vaikus ir tėvelius susipažinti su buriavimo iššūkiais ir pasimatuoti „optimist“ jachtą. Treneriai papasakos apie buriavimo pagrindus, saugumo taisykles, buriavimo technikas ir jų naudą.