Liepos 25–27 d. uostamiestyje vyks 91-ąjį gimtadienį skaičiuojanti Jūros šventė – vienas svarbiausių ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos renginių. Kaip gimė jūrinei kultūrai dedikuotas renginys, kokia buvo pirmoji Jūros šventė (tuo metu vadinta Jūros diena), kiek žmonių į ją susirinko ir kaip ją vertino patys klaipėdiečiai?
Siekė įtvirtinti kaip jūrinę valstybę „Nors ir negalime pasigirti šimtmetinėmis jūrinėmis tradicijomis, Lietuva šiandien užima reikšmingą vietą tarp Baltijos jūrinių valstybių. Ilgus amžius ji šliejosi prie Baltijos jūros mažame Palangos–Šventosios ruože ir neturėjo savo laivyno. 1918 m. vasario 16 d. paskelbus Lietuvos Nepriklausomybės aktą, nedaug kas Europoje tikėjo atkuriamos valstybės sėkme. 1918–1920 m. pavyko savąją valstybę apginti, tačiau priėjimo prie Baltijos jūros neturėta. Palangos–Šventosios pajūris, nuo XIX a. pradžios priklausęs Kuršo gubernijai, po Latvijos nepriklausomybės paskelbimo (1918 m. lapkričio 18 d.) tapo jos dalimi. Tik po tarptautinio Arbitražo komisijos sprendimo 1921 m. kovo 30 d. Palangos kraštas prijungtas prie Lietuvos. Netrukus buvo nutarta atgaivinti jūrų uostą Šventosios upės žiotyse, skirtos lėšos žvejų uostui įrengti.
Kol Šventosios uostas buvo tik ateities planuose, Lietuvos vyriausybė dėjo kryptingas pastangas, kad Klaipėdos kraštas, 1919 m. Versalio taikos sutartimi atskirtas nuo Vokietijos, atitektų Lietuvai. Išėjimas į pasaulį per Klaipėdos uostą nepriklausomos valstybės ekonomikai buvo labai svarbus. Po 1923 m. sausio 15-osios įvykių, kai Klaipėdos kraštas autonomijos teisėmis pripažintas Lietuvos Respublikai, atsirado prielaidos Lietuvai tapti jūrų valstybe, sąlygos vystyti savo laivyną, rengti profesionalius jūrininkus, intensyvinti ekonomikos ir kultūros plėtrą“, – rašoma Jūros šventei skirtame leidinyje „Jūrinės kultūros tradicijų gimimas ir puoselėjimas 1925–1940 m.“.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Istorijos skyriaus vedėjos Zitos Genienės teigimu, Pirmojo pasaulinio karo metais, kai kūrėsi Lietuvos valstybingumo atkūrimo idėja, buvo akcentuojama, kad Lietuvos egzistavimui uostas yra būtinybė, ryšys su pasauliu:
„1923 m. būtent tai ir pavyko padaryti. Tačiau vėliau susidurta su istorine realybe – pradžioje Lietuvos valstybė gal neturėjo galimybių skirti tiek daug dėmesio jūrinės valstybės idėjai, daugeliui žmonių šita idėja buvo dar nauja, nepažįstama, nes ilgą laiką buvome atskirti nuo jūros, išskyrus tą siaurą Palangos–Šventosios ruožą.“ Vis dėlto, kaip rašoma minėtame leidinyje, buvo žmonių, tarp jų – verslininkų ir politikų, kurie ragino skirti lėšų ir imtis ryžtingų priemonių įtvirtinant Lietuvą kaip jūrinę valstybę. Per trumpą laiką buvo įkurtos jūrinės organizacijos, sėkmingai veikusios tarpukario Lietuvoje.
Pirmoji Jūros diena – Palangoje
1925 m. kovo 25 d. buvo surengtas steigiamasis Lietuvos jūros draugijos susirinkimas, į kurį susirinko aktyviausi Klaipėdos lietuvių visuomenės atstovai. Būtent Lietuvos jūros draugija ir ėmėsi pirmosios jūros populiarinimo akcijos visuomenėje. Kaip teigiama minėtame leidinyje, 1925 m. rugpjūčio pradžioje buvo nutarta surengti pirmąją Jūros dieną. Tiesa, ne Klaipėdoje, o Palangoje.
Pasak muziejaus Istorijos skyriaus vedėjos Z. Genienės, ši šventė buvo skirta visuomenei supažindinti, paaiškinti, kaip svarbu Lietuvos valstybei turėti jūrą, savo laivyną ir uostą. Dėl laiko ir finansų stokos Jūros dienos organizatoriams teko atsisakyti tam tikrų meninių sumanymų, buvo apsiribota kuklesne programa: kurhauzo sode vyko jūrų kapitono Liudviko Stulpino pranešimas, keletą valandų skirta laisvai pasivaikščioti, surengta daiktinė loterija, buvo įtrauktas pasiplaukiojimas jūra laivais ir valtimis, koncertas kurhauzo salėje, vėliau – šokiai ir žaidimai.
Kaip teigiama Jūros šventei skirtame leidinyje, būtent dėl savo siaurumo pirmosios Jūros dienos programa buvo susilaukusi šventės dalyvių priekaištų. Tačiau tuo pačiu šis bandymas tapo paskata ateityje surengti didesnį ir įdomesnį renginį.
Lūžio metai Klaipėdos krašte Z. Genienės teigimu, 1934-ieji buvo lūžio metai Klaipėdos krašte: „Vis dar jautėsi Klaipėdos krašto ir Lietuvos valstybės atskirtis, nes jie formavosi visiškai skirtingose valstybėse. 1933-iaisiais buvo minimas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos valstybės dešimtmetis, buvo raginama geriau pažinti Klaipėdos kraštą, užmegzti ryšius su šio krašto gyventojais. Su nacių atėjimu Vokietijoje, ryškesnės tapo ir kitos nuotaikos – buvo baiminamasi, kad Klaipėdos kraštas gali grįžti į Vokietijos sudėtį. Būtent tie įvykiai ir nulėmė, kad Lietuvos gyventojai imtų ieškoti priemonių, kad būtų sustiprintos palankios Lietuvai kuriamos draugijos, kad Klaipėdos krašte būtų stiprinamos lietuviškumo tradicijos. 1933 m. gimė pirmoji idėja, kad Klaipėdoje būtų galima surengti Jūros dieną.
Buvo įsteigta prof. Kazio Pakšto vadovaujama Lietuvos–Klaipėdos bendradarbiavimo sąjunga ir 1934 m. balandžio viduryje būtent ji pasiūlė surengti Jūros dieną Klaipėdoje.“
Į Klaipėdą atvyko 50 tūkst. žmonių
Kaip pasakojo istorikė Z. Genienė, iš pradžių šventės idėja buvo labai paprasta – kad kuo daugiau Lietuvos gyventojų galėtų atvykti prie jūros, ją pamatyti. Vėliau į šventės organizavimą įsitraukus Jūrininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus nariams, uosto direkcijos atstovams, Klaipėdos lietuviškųjų organizacijų vadovai pasiūlė parengti platesnę programą, kuri išryškintų jūros reikšmę tautos ir valstybės gyvenime.
Jūros diena paskaitomis ir įvairiomis programomis buvo paminėta visoje Lietuvoje, o jos kulminacija – dviejų dienų iškilmės – laukė Klaipėdoje.
Į pirmąją Jūros dieną, surengtą 1934 m. rugpjūčio 11 ir 12 d. Klaipėdoje, Z. Genienės teigimu, atvyko apie 50 tūkst. žmonių: „33 tūkst. keliavo traukiniais, likusieji – laivais, autobusais, kitomis transporto priemonėmis.“ Istorikės vertinimu, šventės organizacija buvo puiki: „Nedideliais finansiniais ištekliais pavyko pasiekti tokį masinį rezultatą, atvyko tiek daug žmonių, sudalyvavo įvairiuose renginiuose, kai kurie jų pirmą kartą pamatė jūrą, o tai, kaip daugelis prisimena, paliko įspūdį visam gyvenimui.
Jaunimas atvažiavo su savo koncertine programa, šventėje dalyvavo jungtinis choras, kai kurių jaunuolių pažintis šioje šventėje tapo lemtinga – baigėsi vestuvėmis. Oras buvo puikus, daug kuo buvo pasirūpinta, įskaitant ir nakvynės vietas, ir kad šventė būtų prasminga.“
Dvi dienas trukusioje šventėje – gausa renginių Šventė vyko dvi dienas – savaitgalį. Šeštadienis buvo skirtas Lietuvos jaunimui. Kaip pasakojo Z. Genienė, pirmasis pusdienis buvo skirtas susipažinti su miestu, apsilankyti pajūryje ar išplaukti laivais į jūrą. „Oficialiosios dienos iškilmės buvo skirtos „pagerbti tuos, kurie žuvo jūroje ir dėl jūros“. Pagrindinis akcentas buvo skiriamas „Budžio“ įgulos atminimui: 1933 m. liepos 15 d. „Budžio“ įgulai išplaukiant pro jūros vartus kilusi audra nubloškė laivą prie šiaurinio molo ir užmetė ant akmenų. Žuvo jūrų skautai Vitoldas Amulevičius, Edvardas Jasiukevičius, Vincas Šidlauskas“, – rašoma leidinyje „Jūrinės kultūros tradicijų gimimas ir puoselėjimas 1925–1940 m.“.
Iškilmingoji šventės dalis vyko prie švyturio, ji prasidėjo pamaldomis. Vėliau vyko eitynės į miesto kapines, po ceremonijos, kaip rašoma leidinyje, „su deglais, lydimos orkestrų ir gausybės dainų, eitynės tęsėsi per miestą. Vakare Kuršių mariose vyko laivų paradas, laivai buvo papuošti gėlėmis, vainikais, japoniškais žibintais, marios apšviečiamos prožektoriais, vakaras baigėsi fejerverku“. Sekmadienio rytą, kaip nurodoma minėtame leidinyje, šventė prasidėjo pamaldomis visų konfesijų maldos namuose, o vėliau kelių dešimčių tūkstančių žmonių minia susirinko prie švyturio. Iškilmės baigėsi Klaipėdos įgulos ir visų organizacijų paradu, o jam baigiantis horizonte pasirodė penki lėktuvai. Popiet vykusios vandens sporto varžybos, žvejų regata ir laivų paradas buvo vieni pagrindinių jūrinės šventės uždarymo akcentų.
„Smiltynės atvirame plaukimo baseine vyko 50, 100 m vyrų ir moterų plaukimo estafetės bei šuolių nuo tramplino, vandensvydžio varžybos. Beveik visas rungtis laimėjo klaipėdiškiai.
Į žvejų laivų regatą, kuri vyko Kuršių mariose (nuo kurhauzo iki Kopgalio) susirinko apie 40 burvalčių iš įvairių Kuršių nerijos gyvenviečių. Prieš lenktynes įvyko kelių šimtų laivų paradas. Jame dalyvavo S. Kolupailos baidarininkai, Klaipėdos lietuvių ir vokiečių jachtklubai, pasienio policijos ir uosto tarnybiniai laivai. Varžybas, jachtų laivų paradą nuo garlaivio „Vilnius“ denio stebėjo prezidentas Antanas Smetona su palyda“, – rašoma leidinyje „Jūrinės kultūros tradicijų gimimas ir puoselėjimas 1925–1940 m.“.
Kaip sakė Z. Genienė, šventė pavyko, paliko neišdildomą įspūdį joje dalyvavusiems, ir nors buvo svarstyta ją rengti kasmet, dėl politinės situacijos, galbūt ir finansavimo to padaryti nebepavyko: „Kita buvo surengta tik 1936-aisiais, tokia graži akademinė Jūros diena, į kurią rinkosi studentai, davė priesaiką jūrai ir t. t.
O 1939 m., kai Klaipėdos kraštas vėl buvo prijungtas prie Vokietijos, antroji didesnė šventė vyko Šventojoje. Vėliau, sovietmečiu, buvo Žvejo diena, kuri iš pradžių buvo sovietinė šventė, daug dėmesio skiriama propagandai, joje dalyvavo ir karinis laivynas, vėliau ji įgavo pramoginį atspalvį, nebuvo susieta su ideologija. Ta šventė buvo pamiršta ir tik apie 1978-uosius prisiminta kadaise įvykusi pirmoji Jūros šventė – Jūros diena. Tada ir imta gaivinti įvairias tradicijas.“
Reikšmė Klaipėdai ir Lietuvai
Paklausta, ką 1934 m. įvykusi pirmoji Jūros diena Klaipėdoje reiškė pačiam miestui ir Lietuvai, istorikė sakė, kad ši šventė turėjo ne vieną reikšmę – buvo itin svarbi miestui ir uostui, tačiau žmonės ją vertino rezervuotai:
„Vienas ideologinių šventės tikslų buvo konsoliduoti tautą, kaip minėjau, pamatyti jūrą, susitikti su su jūros žmonėmis, taip pat regatos ir kiti dalykai stiprino jūrinį mentalitetą, susidomėjimą. Tas renginys nebuvo vienadienis. Vyko paskaitos, spaudoje pasirodė straipsniai, buvo supažindinta su istorija, problematika. Sakyčiau, kad dėl šios šventės jūra tapo artimesnė ir savesnė. Po jos Lietuvos valstybė skyrė kur kas daugiau lėšų lietuviško laivyno, jūrų uosto vystymui. O tai buvo labai svarbu ir Klaipėdos miestui, ir uostui.
Tačiau patys miestiečiai į tą šventę žiūrėjo rezervuotai. Tokio šventės formato iki tol niekada nebuvo, kitaip sakant, patiems klaipėdiečiams nereikėjo įrodinėti, kad Klaipėda yra jūrinis miestas, kaip ir dabar vis diskutuojama, ar mes esame jūrinė valstybė, ar ne, ar gerai darome, ar Jūros šventė atitinka kriterijus, ar ne. Keliame sau tokius super uždavinius, o klaipėdiečiai tuo metu tokių super uždavinių neturėjo.
Jie gyveno prie jūros, buvo susiję su jūra, ištisos šeimos turėjo tiesioginių verslo ryšių, susijusių su jūra. Klaipėdos jūrų uostas turėjo išsikovojęs savo pozicijas, buvo savaime suprantamas dalykas, jis ilgą laiką maitino Klaipėdą ir buvo svarbiausias. O Lietuvai su tuo dar reikėjo susipažinti.“ Muziejininkė pridūrė, kad tuo laikotarpiu Klaipėdos jūrų uosto vaidmuo buvo labai svarbus: „Lietuvos valstybė skyrė daug lėšų, čia buvo statomi modernūs sandėliai, o pagrindinis eksportas vyko per Klaipėdos uostą.“
Mano, kad idėja išliko Kaip ir anuomet buvo visokių vertinimų (nors daugeliui pirmoji Jūros diena patiko, buvo ir tokių, kurie išsakė kritikos), taip ir šiandien jų netrūksta, kalbant apie Jūros šventę. Paklausta, kaip pati mano, ar šiandienė Jūros šventė vis dar atitinka tą pačią idėją, kuria alsavo pirmoji, ar nuo jos nutolo, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Z. Genienė sakė, kad, jos nuomone, idėja yra išlikusi ta pati:
„Tik, kadangi keičiasi laikotarpis, žmonės, šventė tokia pat būti negali. Pastaraisiais dešimtmečiais išties prisimenama pirmoji šventė, bet stengiamasi ją įgyvendinti kitaip. Išlaikomos ir tradicijos: vyksta regatos, žuvusiųjų jūroje pagerbimo ceremonija, atgimsta labai gražios šventinės eitynės, kuriose dalyvauja ne tik jūrinės organizacijos, bet ir visas miestas. Jos pakeitė vadinamuosius karnavalus, kurių mes jau nebepajėgūs atgaivinti. Kai kurie piktinasi dėl mugės, bet vėlgi Klaipėda kažkada turėjo didžiuosius jomarkus, jie vykdavo kitu metu, bet irgi buvo labai populiarūs. Kartais šventėje jūros yra daugiau, kartais – mažiau, bet vis tiek ji yra laukiama ir jau tapusi sava ir artima.“
Indrė Pepcevičiūtė, delfi.lt
