2023-aisiais metais startavo Klaipėdos miesto savivaldybės dalinai finansuojama trimetė programa „Jūrinės kultūros edukacija buriniuose laivuose“ – „Burių miestas“. Tai naujas jūrinės kultūros puoselėjimui skirtas projektas, kuris papildė ilgamečius, tradicinius miesto jūrinės kultūros vedlius – didžiąją Jūros šventę, tradicinių ir istorinių laivų paradą „Dangės flotilė“, tarptautines regatas „Baltic Sail“ ir „The Tall Ships Races“. Projekto programą įgyvendina trys jūrinės kultūros sklaidos flagmanai – Lietuvos jūrų muziejus, Klaipėdos universitetas ir VšĮ „Klaipėdos šventės“. Praėjusiųjų metų laivybos sezono laikotarpiu jūrinis-edukacinis projektas žaibiškai įgavo pagreitį: klaipėdiečiai pažino gyvenimą buriniuose laivuose per edukaciją ant vandens, turėjo galimybę išgirsti bei patirti buriuotojų istorijas po vėjo plaikstomomis burėmis.
Praėjusiais metais į programos įgyvendinimą Klaipėdos miestas investavo 80 000 eurų, o per trejus metus projektui planuojama bendrai skirti 240 000 eurų. Už šias lėšas per trejus metus, į jūrines edukacijas, buriavimą ir kitas tokio pobūdžio veiklas planuojama įtraukti apie 4000 žmonių. Vykdant vieningą projekto komunikaciją, programą vienija jungtinis „Burių miesto“ ženklas.
„Klaipėdiečiams, jūrinio miesto gyventojams, jūrinės kultūros puoselėjimas yra ypatingai svarbus. Džiugu, kad tam skiriama vis daugiau dėmesio, kad vis daugiau žmonių gali pažinti jūrą ne tik stebėdami jos bangas iš paplūdimio, bet ir išbandydami tikrąjį jūrinį gyvenimą. Tikiuosi, kad „Burių miestas“ ne tik atliks tiesioginę savo užduotį įgyvendinant suplanuotas veiklas, bet ir užkrės meile jūrai vis daugiau gyventojų”, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
Klaipėdos universiteto programa su „Brabander“ ir „Odisėja“
Į „Burių miestas“ programą įsitraukė du Klaipėdos universiteto burlaiviai – jūrinės valstybės simboliu neretai tituluojamas didžiausias plaukiojantis Lietuvos burinis laivas „Brabander“ ir jūrinė jachta „Odisėja“. Juose buvo suorganizuotos 8 ekskursijos po Klaipėdos uosto akvatoriją su Ponu Kapitonu, kuriose dalyvavo 202 klaipėdiečiai. Neįkainuojamą buriavimo praktiką burlaiviuose įgijo 20 praktikantų: burlaivis „Brabander“ į Liepoją plukdė 12 praktikantų, o jachta „Odisėja“ į Gdanską ir Liepoją – 8.
Neliko užmaršty ir jaunimo bendruomenės: edukacinėje veikloje „Pirmieji piratai Baltijos jūroje nuo Lietuvos krantų“ dalyvavo 98 asmenys, taip pat į programą „Asmeninių lyderio savybių ugdymas buriniame laive“ ant burlaivio „Brabander“ denio buvo įtraukti net 105 dalyviai iš Pauliaus Lindenau, Klaipėdos jūrų kadetų mokyklos ir moksleiviai iš kitų uostamiesčio gimnazijų.
Intriguojanti galimybė visiems projekto dalyviams buvo drauge su buvusiu Klaipėdos universiteto rektoriumi emeritu, Lietuvos povandeninės archeologijos pradininku prof. Vladu Žulkumi ir narais-profesionalais aplankyti 3 Baltijos jūroje nuskendusius istorinius laivus – šiuos nėrimus galėjo stebėti 36 klaipėdiečiai. Minėti Klaipėdos universiteto burlaiviai papuošė Vakarų Lietuvos dainų šventę, Klaipėdos pilies džiazo festivalį, Valstybės dienos bei kitus miesto renginius.
Rudenį laivynas nuleido bures ir šiuo metu planuoja 2024-ųjų metų šiltojo sezono veiklas, rengia programas. Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas:
„Programa „Burių miestas“ sukėlė sveiką bendruomenės bruzdesį ir susidomėjimo jūrine Klaipėdos prigimtimi bangą. Galime pasidžiaugti, jog visi kvietimai į edukacinius užsiėmimus, plaukti į ekskursijas, į nuskendusių laivų “poilsio” vietas ar kaimyninius uostus sulaukė norinčiųjų daugiau nei mūsų laivyno galimybės leidžia priimti. Atgarsiai po patirčių – teigiami. Šiemet miesto laukia tarptautinių „The Tall Ships Races“ lenktynių iššūkis. Manau, kad po savanorių praktikantų “apšildymo” po burėmis šio renginio organizaciniai reikalai taip pat spręsis lengviau.“
Lietuvos jūrų muziejus pristatė naują pažintinį kultūrinį maršrutą, pažėrė autentiškų edukacijų
2023 m. Klaipėdos miesto savivaldybė inicijavo jūrinės kultūros pažinimo programą „Burių miestas“.
Prie jos prisijungė Lietuvos jūrų muziejus, įgyvendindamas edukacinį projektą „Ąžuolinės burės“ ir pasitelkdamas tradicinius Kuršių marių laivus. Nuo birželio iki rugsėjo edukaciniuose dienos plaukimuose kurėnais „SüD.1“ ir „Kuršis“, vytine „Vytautas Didysis“ ir reisine „Dreverna“ sudalyvavo 154 klaipėdiečiai, naktiniuose plaukimuose su nakvyne – 20 klaipėdiečių-praktikantų.
Šio projekto apimtyje, pasitelkus istorinę medžiagą, buvo sukurtas ir pristatytas naujas pažintinis kultūrinis maršrutas burlaiviams kryptimis Klaipėda – Juodkrantė– Klaipėda. Verta paminėti, jog edukacija vyko ne tik ant vandens, bet ir Jūrų muziejuje. Buvo surengti 8 edukaciniai užsiėmimai, kuriuose dalyvavo 98 mokyklinio ir 121 vyresnio amžiaus klaipėdiečiai. Edukacinio užsiėmimo „Keliam bures“ metu dalyviai susipažino su burlaivių atsiradimo istorija nuo Kristupo Kolumbo laikų iki šių dienų. Kūrybinių užduočių pagalba jaunimo bendruomenės tyrinėjo muziejaus ekspozicijoje ir krantinėje stovinčius laivus. Pagal sukurtą specialią priemonę-žaidimą išmoko identifikuoti ir atskirti laivo dalis.
Edukacinio užsiėmimo „Pats laivę dariau“ metu klaipėdiečiai buvo supažindinti su pagrindine Kuršių marių burvalte-kurėnu ir Kuršių marių žvejų gyvenimu XIX–XX a. Tyrinėdami senovinės burvaltės statybą ir konstrukciją, dalyviai praplėtė savo žodyną tokiomis sąvokomis kaip „žėglius“, „raginė“, „fokas“, „šliūžė“ ir t.t. Improvizuotose laivadirbio dirbtuvėse, per tokius pojūčius, kaip lytėjimą, skonį, kvapą ir regą, jie turėjo galimybę suvokti kurėno statybos subtilybes. Užsiėmimo pabaigoje dalyviai buvo supažindinti su Lietuvos kultūros paveldo unikumu – vėtrungėmis.
Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė neslėpė, kad šis projektas atliepė vieną didelę ir jos, ir viso muziejaus svajonę:
„Svajonė labai žmogiška ir labai jūriška – kad buvimą ant vandens, po burėmis, plaukimą laivu išbandytų kiekvienas. Pirmiausia – klaipėdietis. O kadangi Lietuva yra jūrinė valstybė, tai toliau svajojame apie šio projekto plėtrą, sudarančią galimybę kiekvienam Lietuvos žmogui patirti burių šlamesį virš galvos ir laivo denį po kojomis, kad kiekvienas būtų išplukdytas į marias ar jūrą.“
„Klaipėdos šventės“ kvies tęsti pažintį su jūrine kultūra buriniuose laivuose
Reikšmingus jūrinės kultūros projektus, tokius kaip Jūros šventė, „Baltic Sail“, didžiųjų burlaivių lenktynės „The Tall Ships Races“, įgyvendinanti VšĮ „Klaipėdos šventės“, šiuo edukaciniu projektu stiprina ir siekia užtikrinti jūrinės kultūros plėtros tęstinumą. Taip pat prie „Burių miestas“ programos įgyvendinimo stipriai prisidėjo ir toliau jūrinių veiklų ciklą planuoja tęsti Klaipėdos savivaldybės jachta „Lietuva“. Kaip ir kitų projekto partnerių programos, bendradarbiavimas su jachta „Lietuva“, sudarė ypatingas sąlygas Klaipėdos miesto bendruomenei artimiau susipažinti su jūrine kultūra, skatino išbandyti buriavimą taip tarpusavyje suburiant jūrą mylinčią, jūrinę kultūrą puoselėjančią ir perduodančią tradicijas iš kartos į kartą miesto bendruomenę.
2023-aisiais metais pasiekti rezultatai, įgyvendinus pirmuosius programos metus, pradžiugino: tikrąjį buriavimą atviroje jūroje kryptimis Klaipėda – Liepoja; Klaipėda – Gdanskas išbandė 20 buriavimo praktikantų. Net 142 dalyviai įgijo žinių ir pasitikrino savo jėgas buriavimo srityje organizuojamuose edukaciniuose-pažintiniuose plaukimuose po Klaipėdos uosto akvatoriją. Taip pat projekto laikotarpiu buvo įgyvendintos dar dvi edukacinės programos: naudojant jūrinius mazgus dalyviams buvo sudaryta galimybė individualiai susikurti savo jūrinį aksesuarą bei susipažinti su jachtos „Lietuva“ istorija, pasiekimais, buriavimo pagrindais ir gyvenimu ant denio. Pastarosiose edukacinėse programose apsilankė 591 dalyvis.
Be abejonės, legendinės jachtos „Lietuva“ denis praėjusių metų šiltąjį sezoną buvo atvertas lankytojams ir miesto kultūrinių renginių metu: birželio 3 d. „Vėjų vėjai“ aitvarų festivalio apimtyje, rugsėjo 26 d. tarptautinio festivalio „Inkultūracija“ metu bei rugsėjo 27 d. Klaipėdos mieste, minint Pasaulinę turizmo dieną. Visų Klaipėdos miesto švenčių ir jūrinių festivalių metu visuomenėje buvo viešinamas buriavimo maršrutas, skatinantis pažinti Baltijos jūros pakrantę bei skirtingas jūrinės kultūros tradicijas.
Kartu su šią programą įgyvendinančiais partneriais, Klaipėdos universitetu ir Lietuvos jūrų muziejumi šiais metais taip pat kviesime tęsti pažintį su jūrine kultūra buriniuose laivuose. Naujienas kviečiame sekti portale ir socialinių tinklų platformose „Kultūros uostas“ bei prasidėjus laivybos sezonui vėl registruotis į jūrines edukacijas.
VšĮ „Klaipėdos šventės“ direktorė Eglė Šulskė džiaugiasi, galėdama su komanda prisidėti prie jūrinės kultūros suvokimo ugdymo visuomenėje ir praktinių patirčių bei įgūdžių tobulinimo buriavimo srityje:
„Ši programa – itin laukta ne tik mūsų, kaip organizatorių, kurie siekia stiprinti jūrinės kultūros potyrius per buriavimo praktikas, bet ir Klaipėdos miesto gyventojų, kurių susidomėjimas ir dalyvavimas labai maloniai nustebino. Tikiuosi, jog projekto programos „Burių miestas” įgyvendinimas prisideda prie Klaipėdiečių jūrinio identiteto stiprinimo, siūlydamas išskirtines patirtis, kurias gali atrasti tik vieninteliame Lietuvos uostamiestyje. Klaipėdiečiai, dalyvavę programos veiklose, buvo kviečiami įvertinti patirtis ir pateikti rekomendacijas. Įgyvendinant šį jūrinį edukacijų projektą, dalyviai bendrą jo turinį įvertino 5 balais iš galimų 5. Klaipėdiečiai išskyrė maršrutą, galimybę susipažinti artimiau su buriavimu, buriuotojų aistrą, pasakojant istorinius įvykius ir jachtos „Lietuva“ pasiekimus, reikšmę Lietuvai ir Klaipėdos miestui. Taip pat, analizuojant dalyvių pateiktus atsiliepimus, daugiausiai vyravo nuomonė ir vieningas palinkėjimas miestui bei šaliai „daugiau tokių projektų ir veiklų mūsų Jūrinėje valstybėje“. Šis įvertinimas bei pateiktos rekomendacijos mus, kaip organizatorius, nuteikia teigiamai ir neabejotinai prideda dar daugiau motyvacijos bei pasitikėjimo vystant šį projektą ateityje. Tikiu, kad Klaipėdiečių įsitraukimas ir bendras siekis šią programą “užauginti” iki miesto strateginio projekto padės įgyvendinti užmojį jūrinei kultūrai tapti neatsiejama kiekvieno uostamiesčio gyventojo kasdienybės ir identiteto dalimi.“