Jau rytoj, rugpjūčio 1-ąją, Klaipėda savo istorijos metraščiuose įrašys 770-ąją sukaktį. Nuo vidurdienio prasminga ir įdomi bei visuomenei atvira renginių programa kvies švęsti ir tarti – „Klaipėda, su gimtadieniu!”.
Ypatinga miestui diena – rugpjūčio 1-oji, oficiali Klaipėdos gimimo diena, 13 val. prasidės raudonojo ąžuolo sodinimu Danės skvere, netrukus – 13.30 val. teatralizuotas plaukimas nuo miesto rotušės iki piliavietės. 14.00 val. Klaipėdos piliavietėje iškilmingai bus pakelta miesto vėliava. Šioje ceremonijoje dalyvaus Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centro folkloro kolektyvas „Kuršių ainiai“, Klaipėdos džiazo orkestras.
14.30 val. Pilies muziejaus šiaurinėje kurtinoje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) atidaroma paroda „Neįteikta dovana karalienei Luizei“. Istoriniai šaltiniai liudija, jog Napoleono karų metu Prūsijos karalienė Luizė su šeima vienerius metus nuo 1807 m. sausio iki 1808 m. sausio gyveno Klaipėdoje. Karalienė čia buvo mylima ir garbinama, o ištikimi Klaipėdos pirkliai nutarė padovanoti jai išskirtinę puošmeną – ispanų meistrų Berlyne pagamintą aukso siūlais siuvinėtą suknelę. Dėl ankstyvos karalienės mirties jos nespėta įteikti, tačiau žymios Ankerių giminės namuose Rusnėje ilgus metus buvo saugomas suknelės fragmentas. Giminės palikuonis Tilmanas Kroekeris 2021 m. rugpjūtį šią unikalią relikviją padovanojo Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Prabangus XIX a. pr. audinys buvo restauruotas ir dabar pirmąjį kartą eksponuojamas lankytojams.
Renginyje dalyvaus Klaipėdos Rotary klubo „Karalienė Luizė“ ir Rytų Prūsijos dailės mylėtojų draugijos „Nidden“ atstovai.
Minint garbų miesto jubiliejų, kaip ir pernai Klaipėdos kultūros magistro žiedų apdovanojimą galės stebėti visi norintys klaipėdiečiai ar miesto svečiai. 16 val. istorinėje erdvėje – Klaipėdos piliavietėje, vyks iškilminga ir ypatinga apdovanojimų ceremonija. Išskirtinis Klaipėdos miesto savivaldybės apdovanojimas, kultūros magistro žiedas, šiais metais bus įteiktas režisierei, kultūros ir lietuvybės puoselėtojai, docentei Virginijai Kochanskytei, džiazo pianistui, kompozitoriui Sauliui Šiaučiuliui ir aktoriui, režisieriui, tarpdisciplininio meno atstovui, fotografui, performansų kūrėjui, aranžuotojui, aktyviam kultūrininkui Benui Šarkai. Ceremonijos metu žymiam krepšininkui Modestui Paulauskui ir šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno vadovui pranciškonui Benediktui Sigitui Jurčiui bus suteiktas Klaipėdos garbės piliečio vardas. Iškilmingoje ceremonijoje dalyvaus: Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro grupė (dirigentas – Tomas Ambrozaitis), solistai Kristina Jatautaitė Stanevičienė, Aušra Smilčiūtė Butkevičienė, Rokas Spalinskas ir Virginijus Pupšys, muzikantai: Mindaugas Putna, Laimonas Urbikas ir Edmundas Federavičius, Vlado Knašio krepšinio mokyklos auklėtiniai, Klaipėdos Taško teatras.
18.00 val. visi kviečiami į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro edukaciją „Mano palinkėjimas Klaipėdai. Edukacinis susitikimas „Ką pasakoja senoji Klaipėda?“ vyks Karlskronos aikštė. Kiek vėliau, 19.00 val. iš čia – teatralizuota eisena pajudės į piliavietę.
Ypatingą dovaną Klaipėdai įteiks ir Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras su Alvido Remesos oratorijos „Sakmė apie Mėmelburgą“ pasauline premjera, kurią 19.30 val. Klaipėdos piliavietėje nemokamai galėsime stebėti visi.
Klaipėdos miesto įkūrimo data laikoma 1252 m. rugpjūčio 1-oji, kai buvo patvirtintas Kuršo vyskupo, pranciškonų vienuolio Heinricho iš Liucelburgo ir Vokiečių ordino didžiojo magistro vietininko Livonijoje Eberhardo iš Zaino susitarimas statydinti gynybinę pilį ir steigti miestą toje vietoje, kur Dangė įteka į Kuršių marias. Anuomet manyta, kad marios – tai Mėmeliu vokiškai vadinto Nemuno žiotys, tad pilis ir šalia jo besikuriantis miestas buvo pavadinti Mėmelburgu. Šiam istoriniam įvykiui paminėti rengiama teatralizuota programa, kurios metu ketinama pakartoti vyskupo Heinricho ir brolių pranciškonų kelionę senosios Klaipėdos piliavietės link.
Neatsitiktinai oratoriją, skirtą Klaipėdos miesto įkūrimui, sukūrė broliai pranciškonai – kompozitorius, brolis pasaulietis Alvidas Remesa OFS ir libreto autorius, Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno gvardijonas brolis Sigitas Benediktas Jurčys OFM, kruopščiai tyrinėjęs išlikusius istorinius dokumentus.
